Šmidto malūnas, pastatytas apie 1880 m., yra vienas seniausių išlikusių malūnų Kupiškio mieste. Iš pradžių jis priklausė dvarininkui Minkevičiui, vėliau jį įsigijo Chonelis Šmidtas, kuris pradėjo pastato rekonstrukcijas ir verslo plėtrą. Įrengus garo variklį, malūnas 1922 m. tapo žinomas kaip garo malūnas.
1921–1923 m. Chonelis Šmidtas jau turėjo lentpjūvę, milo vėlyklą, elektros stotį bei vilnų karšyklą. Po jo mirties verslą paveldėjo sūnus Nochemas Šmidtas, kuris modernizavo malūną įdiegdamas vidaus degimo variklį, pradėtą naudoti nuo 1931 m. Malūne buvo naudojama įranga iš Anglijos, Švedijos ir Vokietijos, per mėnesį sumaldavo 350–370 tonų grūdų, gamindavo kruopas ir įvairius miltus. Malūnas taip pat gamino elektrą, kuri aprūpindavo Kupiškio miestą.
Nochemas
Šmidtas buvo laikomas turtingiausiu Kupiškio žmogumi ir pirmasis mieste įsigijo automobilį. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, 1940 m. jo malūnas ir elektros stotis buvo nacionalizuoti, o 1941 m. jis, kaip ir dauguma kitų Kupiškio žydų, buvo nužudytas.
1941–1944 m. malūno direktoriumi dirbo buvęs Nepriklausomos Lietuvos ministras pirmininkas, generolas Jonas Černius. 1949 m. malūnas buvo vėl nacionalizuotas ir nebeatliko savo pradinės paskirties. Sovietmečiu jis priklausė buitiniam gyventojų aptarnavimo kombinatui, aptarnavo miestą ir apylinkes.
1995 m. Šmidto malūnas su technologine įranga buvo įtrauktas į Kultūros vertybių registrą, o 2005 m. pripažintas valstybės saugomu objektu. Šiuo metu malūnas yra Kupiškio rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos kaimynystėje.