Piliakalnis, įrengtas ant Vajos upelio dešiniojo kranto, yra įspūdingas gamtos ir istorijos objektas, kurio aikštelė, nors ir maža, suteikia unikalų istorinį kontekstą. Tai istorinis objektas, pasakojantis apie senovės laikų gyvenimą ir kultūrą, šiandien yra apaugęs lapuočiais, o pietrytinis šlaitas dirvonuoja, pabrėžiant jo amžiną kaitą.
Rytinėje piliakalnio papėdėje išlikusi gyvenvietė yra tyrimų objektas, kuriame rasti senovės keramikos gabalai ir kitos vertingos artefaktų liekanos, datuojamos pirmojo ir antrojo tūkstantmečių pradžia. Tokios radinys leidžia mums giliau pažinti ir suprasti senovės gyventojų kasdienybę, amatų įgūdžius ir gyvenimo būdą.
Apie piliakalnį sklindančios legendos, kad jį supylė kareiviai kepurėmis ir kad čia deginamos aukos bei slėpti pinigai, prideda mistiškumo ir paslapties aura, dar labiau didinant susidomėjimą šia vieta.