Kalnujų Šv. Viktoro bažnyčia – katalikų šventovė, įsikūrusi Kalnujų kaime, Raseinių rajone. Ji stovi netoli kelio 146 Raseiniai–Šilinė, vos už 1 km į pietus nuo pagrindinės šalies magistralės A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda. Bažnyčia įsikūrusi prie kaimo kapinių kalnelio, kur iki šiol išlikę senosios mūrinės bažnyčios griuvėsiai. Kalnujų Šv. Viktoro parapija ribojasi su Raseinių, Girkalnio, Šimkaičių, Vadžgirio ir Paupio parapijomis.
Pirmoji šventovė Kalnujuose – medinė koplyčia – buvo pastatyta iki 1801 m. Ji tarnavo vietos katalikams, tačiau ilgainiui nebetenkino augančios bendruomenės poreikių. 1815–1818 m. kaimo šiauriniame pakraštyje iškilo akmenų mūro bažnyčia. Ji tapo Raseinių parapijos filija, turėjusia vieną valaką žemės. 1841 m. čia tarnavęs kunigas Kazimieras Baracevičius gaudavo 81 rublio atlyginimą per metus. 1938 m. Kalnujų filija turėjo net 2 691 kataliką.
Antrojo pasaulinio karo metu, 1944 m. rugpjūtį, bažnyčia buvo sugriauta per įnirtingus mūšius tarp vokiečių karių ir Raudonosios armijos. Vokiečiai buvo įsitvirtinę šventovėje, tačiau sovietų artilerija
ją apšaudė, sunaikindama pastatą.
Nepaisant karo nuostolių, 1946 m. vietos tikintieji pritaikė medinį gyvenamąjį namą laikiniems religiniams poreikiams. Pastato kraige buvo įrengtas kryžius, o interjere – kuklus altorius. 2007–2008 m. bažnyčia buvo renovuota, suteikiant jai deramą sakralinę išvaizdą.
2018 m. rugpjūčio 12 d. parapijos bendruomenė iškilmingai paminėjo bažnyčios 200 metų jubiliejų.
Šiandien Kalnujų Šv. Viktoro bažnyčia yra vienanavė, su vienu altoriumi. Greta jo pakabintas varpelis, rastas tarp senosios bažnyčios griuvėsių – tai autentiškas istorinis reliktas, primenantis šventovės praeitį. Virš bažnyčios įrengtas balkonas su baliustrų tvorele, o ant stogo kraigų iškelti ornamentiniai kryžiai.
Šventorius atviras, jame pastatytas medinis drožinėtas kryžius bei varpinė. Varpinė – medinė, stačiakampio plano, su iškeltu bokšteliu, kuriame kabo varpas. Maldininkų patogumui šventoriuje įrengti suolai.
Kalnujų Šv. Viktoro bažnyčia, nepaisant istorinių negandų, išliko gyva tikinčiųjų bendruomenės šventovė, menanti vietos religinę ir kultūrinę istoriją.