MyTravis

Žemėlapis / Lankytinos vietos / Dvarai

Trakų Vokės dvaras

445

0 iš 5

(0 atsiliepimų)

Trakų Vokės dvaras mena XIV a., kai čia apsigyveno totoriai, tačiau dabartinius rūmus XIX a. viduryje pastatė Tiškevičių giminė. Architektas Leonardas Markonis juos suprojektavo pagal Varšuvos karalių rezidenciją, o prabangų interjerą puošė krištolo sietynai, marmuriniai židiniai ir vertingi paveikslai.

XIX a. pab. dvaro parką pertvarkė garsus kraštovaizdžio architektas Edouard'as André. Deja, po Antrojo pasaulinio karo dvaras buvo apleistas – jo interjeras išgrobstytas, o pastatai naudoti įvairioms reikmėms.

2002 m. dvaras perėjo Lietuvos bajorų karališkajai sąjungai, o nuo 2014 m. priklauso Vilniaus savivaldybei. Šiandien atnaujintas dvaras kviečia lankytojus į ekskursijas, koncertus ir kultūrinius renginius. Čia filmuotos garsios kino juostos, tokios kaip „Ana Karenina“ ir „Karas ir Taika“.

Informacija

Dvarai

Kaip atvykti?

54.630464, 25.108719

Gauti nuorodas

Dalintis:

Trakų Vokės pavadinimas pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose paminėtas 1375 m., kai šioje vietovėje žygiavo kryžiuočiai. Pasakojama, kad miškų tankmėje keliautojus klaidindavo laumiškai gražios seserys, vadintos Vokėmis. 1396 m. Vytautas Didysis čia apgyvendino totorius, o jų valdomos žemės vėliau perėjo įvairioms giminėms. XIX a. viduryje dvarą iš Dombrovolskių nupirko grafas Jonas Vitoldas Emanuelis Tiškevičius, kurio šeima valdė jį beveik 100 metų. Pradžioje Tiškevičiai dvarą naudojo kaip vasaros rezidenciją, tačiau nusprendė čia įsikurti visam laikui. Rūmų architektūra buvo patikėta Leonardui Janui Liudvikui Markoniui, kuris juos suprojektavo pagal Varšuvos karalių rezidencijos pavyzdį. Dvaro interjeras spindėjo prabanga – vertingi paveikslai, marmuriniai židiniai, krištolo sietynai ir iš užsienio atvežti baldai kūrė išskirtinę

atmosferą. XIX a. pab. parką pertvarkė garsus kraštovaizdžio architektas Edouard'as André, įrengęs unikalius akmeninius baseinus. XX a. pirmoje pusėje Tiškevičių valdymas baigėsi – po Jono Mykolo Tiškevičiaus žūties 1939 m. šeima pasitraukė į Vakarus, o be šeimininkų likęs dvaras nunyko. Antrojo pasaulinio karo metu jame apsigyveno kolonistai, o po karo dvarą perėmė valdžia – čia veikė Ministrų Tarybos vila, vėliau – Dotnuvos žemdirbystės instituto filialas. 2002 m. dvaras buvo perduotas Lietuvos bajorų karališkajai sąjungai, o nuo 2014 m. jį valdo Vilniaus savivaldybė. Prasidėjus restauracijos darbams, dvaras tapo atviras lankytojams – čia vyksta ekskursijos, koncertai, parodos ir privatūs renginiai. Dvaro unikali atmosfera patraukė ir kino kūrėjus – čia filmuotos tokios juostos kaip „Ana Karenina“ bei „Karas ir Taika“.

Radote klaidą? Praneškite