Vilniaus Šv. Stanislovo ir Šv. Vladislovo arkikatedra bazilika – Lietuvos krikščionybės ir istorijos simbolis, pastatytas miesto centre, buvusios pagonių šventyklos vietoje. Ši vieta pergyveno svarbiausius Lietuvos istorijos momentus ir šiandien simbolizuoja tautos tikėjimo stiprybę. Katedroje saugomi Šv. Kazimiero palaikai – Lietuvos ir jaunimo globėjo, kurio garbei įrengta nuostabi koplyčia.
1918–1925 m. čia vyskupavo palaimintasis Jurgis Matulaitis, o 1993 m. rugsėjo 4 d. arkikatedra sulaukė Šventojo Tėvo Jono Pauliaus II – jis šioje šventovėje pradėjo savo istorinę kelionę po Lietuvą.
Katedra dėl gaisrų, karų ir nepatvaraus grunto buvo perstatyta daugybę kartų. Jos dabartinį klasicistinį pavidalą
suprojektavo žymus architektas Laurynas Stuoka-Gucevičius, tačiau pastato mūruose slypi ir gotikos, renesanso bei baroko elementai.
Šalia arkikatedros stovi 57 m aukščio varpinės bokštas, kuris taip pat turi ypatingą istoriją. Kadaise buvęs gynybinis bokštas, XVI a. tapo varpine, o XIX a. pradžioje įgavo dabartinę išvaizdą. Varpinės bokšte įrengta interaktyvi ekspozicija pasakoja jos istoriją, o viršuje lankytojų laukia kvapą gniaužiantys Vilniaus panoraminiai vaizdai. Laiką čia skaičiuoja seniausias miesto laikrodis, o varpų skambesys kviečia į Šv. Mišias.
Vilniaus arkikatedra – ne tik architektūrinis šedevras, bet ir gyva istorijos bei tikėjimo šventovė, įkūnijanti Lietuvos tautinę dvasią.