Gižų Šv. Antano Paduviečio bažnyčia yra svarbus kultūrinis ir istorinis objektas, esantis tarp Marijampolės ir Vilkaviškio, netoli Lietuvos-Rusijos sienos kelio. Ši bažnyčia turi ilgą istoriją, prasidedančią 1774 m., kai buvo pastatyta pirmoji medinė bažnyčia, tačiau 1834 m. ji sudegė. 1850 m. buvo pastatyta dabartinė gotikinio stiliaus mūrinė bažnyčia, kurios sienos sumūrytos iš lauko akmenų ir raudonų plytų. Bažnyčia trinavė, stačiakampio plano, ir po Antrojo pasaulinio karo buvo atlikti remonto darbai.
Gižų bažnyčioje saugomi vertingi meno kūriniai, tarp jų XIX a. vidurio nežinomų autorių tapyti paveikslai „Šv.
Juozapas“ ir „Nukryžiuotasis“. Didžiajame altoriuje išsiskiria kryžius su Nukryžiuotojo skulptūra, sukurtas apie 1850 m. Šis atvaizdas, akcentuojantis ne kančią, o susimąstymą, yra unikalus. Bažnyčioje taip pat yra XIX a. Šv. Kazimiero relikvijorius, pagamintas iš kelių liturginių reikmenų, bei senieji arnotai iš šilkinių, medvilninių ir metalinių siūlų.
Gižų šventoriuje taip pat stovi du išskirtiniai kryžiai, sukurti XIX a. kalvių, kurie puošia bažnyčios šventoriaus vartus. Šie kryžiai, padaryti iš geležies, vertinami už jų kompoziciją ir eleganciją, taip pat turi svarbią reikšmę vietinei istorijai.