Semeliškių Šv. Lauryno bažnyčia yra svarbus medinės architektūros pavyzdys Lietuvoje ir saugomas kaip dalis Semeliškių urbanistikos komplekso. Bažnyčios istorija siekia daugiau nei 500 metų, kai 1501 arba 1502 m. Aleksandras suteikė fundaciją ir buvo pastatyta pirmoji medinė bažnyčia Semeliškėse. Pirminė bažnyčia buvo pastatyta atokiau nuo gyvenvietės, kadangi šioje vietoje plytėjo dvaro sodyba, tačiau ji kelis kartus sudegė ir buvo perstatyta. Dabartinė bažnyčia, pastatyta 1783–1786 m., yra vienas iš geriausių pavyzdžių, kaip išliko tradicinė medinė architektūra per šimtmečius.
Bažnyčios vertę didina jos turtingas meno paveldas. Joje galima pamatyti vertingus paveikslus, tokius kaip 19 a. „Švč. Mergelės Marijos apreiškimas“ ir „Šv. Rokas“. Taip pat bažnyčioje išlikusi medinė skulptūra „Jėzus Kristus“, ornamentuotas
kryžius (19 a.), vargonų prospektas, altorėlis bei du žalvariniai varpai. Ypač vertingas yra varpas, kabantis bažnyčios varpinėje – tai antras pagal senumą varpas Lietuvoje, nukaldintas 1442 m.
Semeliškių bažnyčios istorijoje ypatingą vietą užima ir jos ryšys su Barboriškės bažnyčia. Pasakojama, kad po Barboriškių bažnyčios sudegimo, iš ten į Semeliškes buvo atvežtas Šv. Roko paveikslas. Šis paveikslas buvo ne kartą grąžinamas į Barboriškes, tačiau ilgainiui buvo nuspręsta jį palikti Semeliškėse. Tai simbolizuoja ne tik bažnyčios istorijos tęstinumą, bet ir vietos gyventojų atsidavimą religijai bei istorijai.
Semeliškių bažnyčia ne tik yra svarbus sakralinis objektas, bet ir turi gilų istorinio ir kultūrinio paveldo kontekstą, todėl ją vertina tiek vietiniai gyventojai, tiek lankytojai iš kitų vietų.