Šiaurės–pietų kryptimi orientuota trikampė aikštelė, ilgiu siekianti 32 metrus ir pločiu išsiplėtusi iki 45 metrų šiaurinėje dalyje, išsiskiria 1,5 metru aukštesniu šiauriniu kraštu. Šiaurės rytinėje jos pusėje iškyla 65 metrų ilgio, 1 metro aukščio ir 8 metrų pločio pylimas, kurio išorinis šlaitas šiurkštėja iki 3 metrų aukščio. Šiaurės vakarų šlaite, tiesiog 1,5 metro žemiau aikštelės, randasi nežymiai kylanti terasėlė, tikėtina, senovinio įvažiavimo liekana. Šiaurę ir rytus nuo piliakalnio viršūnės skiria iki 4 metrų gylio ir 20 metrų pločio dauba, apibrėžianti šlaitus, kurių statumas variuoja nuo 4 metrų šiaurės rytuose iki 20 metrų aukščio.
Arimų palaidotas piliakalnis, kuriame vyrauja lapuočių užaugimas, pasižymi ir šlaitų
apatinės dalies dirvonavimu, rodydami žmogaus veiklos pėdsakus.
Tik už 400 metrų šiaurės vakarų kryptimi tyvuliuoja Aukštųjų Rusokų pilkapynas, atskleidęs savo istoriją dar 1974 metų kasinėjimuose, datuojamas nuo V iki XII amžiaus.
Istorija nukelia piliakalnį į laikotarpį nuo I tūkstantmečio pradžios iki II tūkstantmečio pradžios, atskleidžiant senąją gyvenvietę, kurią dabar gaubia legendos ir praeities paslaptys.
Norint pasiekti šį archeologinį objektą, reikėtų rinktis Bukiškių-Gudelių, anuksčiau vadinamą senąja Ukmergės, plentą. Kai kelias kyla iš slėnio į kalvą, atsiveria galimybė pasukti į dešinę nuo kairės pusės prasidedančio miško, ir už 100 metrų, į šiaurę nuo sodybų, piliakalnis atsiveria kaip liudijimas praėjusios eros.