Kapinynas, įsikūręs netoli Klaišių ir Truikinų kaimų, yra unikalus IX–XII amžiaus kuršių kultūros paminklas, kuriame aptikti įspūdingi archeologiniai radiniai, išsamiai atskleidžiantys to laikmečio materialinę kultūrą. Teritorija, esanti apie 2 km nuo Aleksandrijos kapinių, yra saugoma valstybės ir įtraukta į Lietuvos kultūros vertybių registrą. Kapinyne rasta apie 18 degintinių kapų su įvairiais radiniais – nuo geležinių ietigalių ir pentinių kirvių iki žalvarinių diržų, apyrankių bei įvijinių žiedų. Šie radiniai yra saugomi Kretingos ir Vilniaus muziejuose, o jų unikalumas atskleidžia kuršių gyvenimo būdą, tikėjimus bei meninius polinkius.
Kapinynas buvo įkurtas aukštumoje, kurios vakarų pusė nukasta dėl žvyro gavybos, o šiaurėje matomos Antrojo pasaulinio karo įtvirtinimų liekanos. Ši pailga šiaurės rytų – pietvakarių
krypties teritorija, kurios ilgis siekia 175 metrus, o plotis – 92 metrus, iš dalies yra apaugusi mišku, likusi dalis – dirvonuoja. Šiaurės rytinėje kapinyno dalyje yra paminklinis akmuo su iškaltu žemaitišku kryžiumi ir kuršių papuošalų siluetais, skelbiančiais apie Truikinų senkapių unikalumą.
Istorija byloja, jog nuo XVI amžiaus ši vietovė, vadinama Degsne, buvo Klaišių ir Truikinų kaimų bendros ganyklos. XX a. pr. Klaišių kaimo gyventojams pradėjus kasti žvyrą, buvo atidengti radiniai: ietigaliai, kirviai, žalvarinės grandinėlės ir kiti senoviniai daiktai. Dėl ypatingos kultūrinės reikšmės 1972 m. kapinynas paskelbtas respublikinės reikšmės archeologijos paminklu, o nuo 2005 m. laikomas valstybės saugoma kultūros vertybe. 2009 m., remiant Aleksandrijos bendruomenei, čia pastatytas paminklinis akmuo, pažymintis kapinyno istorinę reikšmę.