Adolfas Ramanauskas-Vanagas, žymus Pietų Lietuvos partizanų srities vadas ir Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) Gynybos pajėgų vadas, gimė 1918 m. kovo 6 d. JAV. 1921 m. jo šeima grįžo į Lietuvą, o 1936 m. A. Ramanauskas baigė Seinų „Žiburio“ gimnaziją Lazdijuose. Prasidėjus antrajai sovietų okupacijai, 1945 m. balandžio mėnesį, jis tapo partizanu.
Pradžioje A. Ramanauskas vadovavo Nemunaičio apylinkės partizanų būriui. 1945 m. vasarą jis tapo Dzūkų grupės Merkinės bataliono vadu, o 1946 m. – Merkio rinktinės vadu. 1947 m. rudenį jis perėmė Dainavos apygardos vadovavimą ir 1948 m. buvo išrinktas Pietų Lietuvos
partizanų srities vadu. 1951 m. po Lietuvoje susirgusio vyriausiojo partizanų vado Jono Žemaičio-Vytauto, A. Ramanauskas tapo (LLKS) Tarybos pirmininko ir Ginkluotųjų pajėgų vado pavaduotoju.
Deja, 1956 m. jis buvo suimtas Kaune ir atvežtas į Vilniaus KGB kalėjimą. Ten jis buvo žiauriai kankinamas ir tardomas. 1957 m. LSSR Aukščiausiasis teismas nuteisė A. Ramanauską mirties bausme, ir jis buvo sušaudytas kalėjime, palikdamas neišdildomą pėdsaką Lietuvos istorijoje.
Šiandien, lankydamiesi Lazdijuose, galite pasinerti į šio didvyrio istoriją ir pagerbti jo atminimą, prisimindami kovas už laisvę ir nepriklausomybę.