Užpalių dvaras, kurio istorija prasideda dar XIV a. pabaigoje, glaudžiai susijęs su žymiais Lietuvos didikais, tokiais kaip Astikai, Radvilos, Sapiegos ir kiti. XVIII a. dvaras priklausė Mykolui Oginskiui, o vėliau perėjo į Juozapo Poniatovskio ir Pranciškaus Sapiegos rankas. Apie 1800 m. dvaras buvo rekonstruotas ir tapo svarbia vietos kultūrinio gyvenimo dalimi. Po 1831 m. sukilimo dvaras buvo konfiskuotas ir priklausė valstybės iždui.
Šiuo metu Užpalių dvaro teritorija užima apie 33 tūkst. kv. m., kurią sudaro trys pastatai ir tvenkinys, sujungtas
su Šventosios upe. Dvaro pastatai tarnavo įvairioms reikmėms – nuo administracinės funkcijos iki gyvenamosios paskirties. Pastatai, esantys kitapus Vytauto gatvės, kadaise buvo naudojami kaip ūkinės ir tarnų patalpos, o dabar viena iš erdvių vadinama „Kamenyčia“, kur vyksta kultūriniai renginiai.
Vandens malūnas, dar viena iš dvaro komplekso dalis, iki 1969 m. atliko svarbią ūkinę funkciją – malė miltus, apdirbo lentas ir tiekė energiją miesteliui. Šiandien Užpalių dvaro sodyba įtraukta į Kultūros vertybių registrą.