Karstinės Smegduobės Biržuose: Geologinis Stebuklas ir Karvės Olos Paslaptis:
Biržų kraštas garsėja įspūdingomis gamtinėmis ypatybėmis, o vienas iš labiausiai intriguojančių reiškinių yra karstinės smegduobės, kurios čia formuojasi dėl požeminio vandens veiklos. Kai vanduo gelmėse išplauna tirpius gipso, klinčių, dolomito, kreidos ar druskos sluoksnius, žemė įgriūva ir susidaro vadinamosios karstinės įgriuvos. Biržų regione yra apie 9000 smegduobių, ir jų nuolat daugėja.
Karajimiškio Kraštovaizdžio Draustinis
Vos už 3 km į vakarus nuo Biržų rasite Karajimiškio kraštovaizdžio draustinį, kur karstinių įgriuvų tankumas didžiausias – daugiau nei 200 vienetų kvadratiniame kilometre. Čia yra ir didžiausia bei garsiausia smegduobė – Karvės ola.
Karvės Ola: Geologinis Paminklas.
Karvės ola yra žinomiausias ir geriausiai ištirtas geologinis
paminklas Šiaurės Lietuvoje. Respublikinės reikšmės gamtos paminklu jis buvo paskelbtas 1964 metais. Ant smegduobės krašto stovi medinis stulpas su išdrožtais užrašais „Karvės ola” ir „Gamtos paminklas”. Ši smegduobė yra beveik apskrita, piltuviška, ir speleologai mano, kad jai yra apie 200 metų. Jos skersmuo siekia 10–12 metrų, o gylis – apie 12,6 metro. Duobės dugne yra atvira kiaurymė, kuri slepia 9 metrų gylio karstinę įgriuvą su penkiomis atšakomis: Šlapioji ola, Siauroji landa, Šikšnosparnių landa, Rupūžės ola ir 1,5 metro gylio požeminiu ežeriuku.
Karvės Olos Legendos.
Karvės ola nuolat keičiasi – jos parametrai, urvų ilgis, smegduobės forma ir kitos tuštumos yra aktyvios ir dinamiškos. Legenda pasakoja, kad kažkada šioje vietoje įgriuvo karvė, o ant paviršiaus liko tik grandinės galas, liudijantis apie šį įvykį.