Mūrinė Aukštadvario parapinė bažnyčia, priklausiusi Dominikonams, buvo uždaryta po sukilimo 1832 metais. Pamaldos buvo vykdomos nedidelėje kapinių koplyčioje, kuri vėliau perduota stačiatikiams ir 1881 metais sudegė. XX a. pradžioje Aukštadvario gyventojai nusprendė atkurti parapiją ir pastatyti naują bažnyčią. Dvaro savininkas Bronislovas Malevskis skyrė sklypą bažnyčios statybai, o architekto Antano Filipovičiaus-Duboviko medinės bažnyčios projektas buvo patvirtintas 1907 metais. Pradžioje pastatyta laikina koplyčia, o 1910-1913 metais vyko naujosios bažnyčios statyba. Bažnyčios pastatas nukentėjo nuo Pirmojo Pasaulinio karo ir Antrasis pasaulinis karas atnešė dar didesnių sunaikinimų.
Bažnyčios pastatas, turintis istoristinių ir neogotikos bruožų, yra simetriško plano
su dviem bokštais ir dviem zakristijomis. Bokštai užsibaigia frontonėliais su saulės motyvais ir stogais su kryžiais. Viduje bažnyčia padalinta į tris navus, kuriuos puošia keturi altoriai. Didįjį altorių puošia Stanislovo Gobiatos paveikslas “Kristaus atsimainymas”, ir kitų istoristinio stiliaus altorių šriftuota Šv. Dominiko bažnyčios. Bažnyčios interjeras yra gausiai puoštas tapytais paveikslais, įskaitant darbus iškiliausių lietuvių dailininkų.
Ieškant daugiau informacijos apie Aukštadvario Kristaus atsimainymo bažnyčią, galima aplankyti Aukštadvario parapijos svetainę ar susisiekti su vietiniais parapijos atstovais. Tai išskirtinis istorinis objektas, praturtintas kultūrinės ir religinės vertės, patraukiantis daugelio kultūrinių ir istorinių turistų dėmesį.