Plikių kaimas, žinomas nuo XVIII amžiaus pradžios ir esantis prie Danės upės intako Eketės, tapo savarankiškos liuteronų bendruomenės centru 1891 m., apjungdamas 25 aplinkinius kaimus, įskaitant Baugštininkus, Eglynus ir kitus, anksčiau priklausiusius Kretingalės bei Klaipėdos laukininkų parapijoms. Čia, didžiuliu bendruomenės entuziazmu, sukurta įspūdinga neogotikos stiliaus, vienabokštė, raudonų plytų bažnyčia 1896 m., kurios architektūra išsiskiria savitais bruožais ir pritraukia dėmesį.
Plikių bažnyčia, pastatyta Felikso Žemaitaičio, kilusio iš Didžiosios Lietuvos, pastangomis, įspūdingai iškilusi greta kelio Klaipėda
– Jokūbavas, yra ne tik architektūrinis, bet ir istorinis regiono perlų. Šalia bažnyčios veikė parapinė mokykla, kuri, įkurta netrukus po bažnyčios pašventinimo, tapo švietimo ir kultūros centru. Įdomu, kad čia Prūsijos kulto reikalų ministras Robertas Bosse asmeniškai įsitikino mokyklos švietimo efektyvumu.
Nepaisant istorinių išbandymų, Plikių parapija išliko ir pokario metais buvo atgaivinta 1948 m., išsaugant jos kultūrinę ir dvasinę vertę. Šiandien Plikių evangelikų liuteronų parapija, nors ir mažesnė nei anksčiau, vis dar yra gyva ir veikli, liudydama apie ilgalaikį regiono dvasinį ir kultūrinį paveldą.