Vilniaus Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčia – išskirtinis architektūros paveldo objektas Vilniuje, liudijantis XX amžiaus pradžios istorinės architektūros raidą. Bažnyčios projektą 1907 m. parengė garsus inžinierius Vaclovas Michnevičius, o statybos pradėtos 1911 m., rūpinantis šv. Rapolo bažnyčios klebonui J. Adamavičiui. Po Pirmojo pasaulinio karo darbai buvo atnaujinti, o 1922 m. čia įkurta parapija.
1925 m. dar nebaigtoje šventovėje pradėtos laikyti pamaldos. Nors bažnyčia liko be bokštų, jos istoristinio stiliaus architektūra išsiskiria aiškia struktūra, dekoratyviais fasadais ir nišose
įkurdintomis šventųjų skulptūromis. Pastato interjeras ir aplinka buvo išpuošti klebono Stasio Lydžio iniciatyva XX a. antroje pusėje.
Šventovė garsėja ne tik savo mūrine architektūra, bet ir dvasiniu paveldu – čia dirbo daugelis žinomų marijonų tėvų, o bažnyčią 1956 m. konsekravo vyskupas Julijonas Steponavičius.
Ši Vilniaus bažnyčia šiandien pritraukia tiek architektūros entuziastus, tiek kultūrinio turizmo mėgėjus. Tai viena iš tų lankytinų vietų Vilniuje, kur susilieja istorija, tikėjimas ir meninė raiška – puikus pavyzdys, kaip sakralinė architektūra Lietuvoje atspindi tautos kultūrinį paveldą.