Teatro aikštė, esanti miesto širdyje, tampa kultūrinių įvykių epicentru, sukviesdama į koncertus, Jūros šventę bei kitas miesto šventes. Ši vieta istoriškai susiformavo, kai 1819 m. buvo užpildyti pilies grioviai, leidžiant atsirasti Naujam turgui ir žmonių miniai traukiančiai prekyvietei. Netoliese buvo iškilę mėsininkų būdos, o 1860 m. – turgaus halė, šalia kurios klestėjo Žuvų turgus, gyvendamas tiesioginiu žuvų pardavimu iš laivelių.
Naujojo turgaus įsteigimas padėjo formuoti Teatro aikštę kaip prekybos centrinį tašką, jungiantį ją su kitomis
turgavietėmis ir paversdama šią erdvę gyvybinga prekybos zona. XX a. pradžioje Turgaus gatvė, Teatro aikštė ir Naujasis turgus sukūrė ištiesęs prekybos kelias, kuris per šventes tapdavo pilnas vežimų, būdų ir prekiautojų. Tuo metu, kai prekybinės erdvės pasirodydavo nepakankamos, prekyba išplistų ir iki Sukilėlių gatvės.
Jau nuo XIX a. Teatro aikštėje vyko ne tik prekyba, bet ir kultūrinė veikla – čia, kaip pasakojama, nuo XVII amžiaus vaidinimų atvykstančių aktorių trupės pristatydavo savo spektaklius, praturtindamos miesto kultūrinį gyvenimą.