Siesikų pilis – viena seniausių išlikusių Renesanso stiliaus pilių Lietuvoje, įsikūrusi Ukmergės rajone, ant Siesikų ežero kranto. Tai XVI a. statytas Daumantų-Siesickių dvaras, kuris laikui bėgant priklausė įvairioms didikų giminėms ir ne kartą buvo perstatytas. Dvaro sodybą sudaro penki pastatai: rūmai, „akademija“ (mokykla), spirito varykla, svirnas ir paukštidė, taip pat aplink dvarą plyti parkas.
Pilis pastatyta apie 1517 m. Gabrieliaus Daumanto-Siesickio iniciatyva ir buvo apsupta gynybinių griovių, jungusiųsi su ežeru. Per savo istoriją pilis buvo ne kartą nusiaubta – 1704 m. ją padegė švedų kariuomenė, o po 1713 m. Siesikų dvaras atiteko Radvilų giminei. Vėliau, 1745 m., dvarą įsigijo Daugėlų giminė, kuri jį valdė iki pat 1940 m.
XIX a. viduryje Dominykas Daugėla atnaujino rūmus, suteikdamas jiems klasicistinių bruožų – išliko tik du bokštai, buvo pastatytos arklidės ir sandėliai.
Šiuo laikotarpiu Siesikų pilis garsėjo įspūdingomis kolekcijomis: paveikslų, lietuviškų dievybių skulptūrų, numizmatikos, porceliano, sidabro dirbinių ir archeologinių radinių. Deja, Pirmojo pasaulinio karo metu archyvai ir meno vertybės dingo, o po 1940 m. likę eksponatai buvo išgrobstyti.
XX a. pradžioje prie rūmų buvo pastatytas neoklasicistinis pastatas, vadinamas „akademija“, skirtas Daugėlų vaikams mokytis. Taip pat buvo suformuotas 10 hektarų parkas, o rūmų prieigas puošė senovinės patrankos.
Po Antrojo pasaulinio karo pilis buvo naudojama įvairioms reikmėms – čia veikė mokykla, kolūkio kontora, kino salė, o vėliau pastatas buvo apleistas. 1999 m. dvaras išnuomotas ir pradėti restauravimo darbai. 2018 m. pilis perduota Ukmergės rajono savivaldybei, o 2019 m. tapo Ukmergės kraštotyros muziejaus filialu. Šiuo metu vykdomi restauracijos darbai, siekiant atkurti autentišką Renesanso stilių.