Lokinės dvaras – istorinė vietovė Ukmergės rajone, Siesikų seniūnijoje, menanti didikų laikus ir sukilimų istoriją. Dvaro sodybos fragmentai stūkso netoli užankančio ežerėlio, maždaug 4 km į šiaurę nuo Siesikų miestelio. Iki šių dienų išlikę tik dvaro ūkiniai pastatai – mūrinis svirnas, tvartas-arklidė, oficina (fligelis) ir du kumetynai, o ponų rūmų likę tik XIX a. pradžios raudonų plytų rūsiai.
Dvaro istorija siekia XVI a., kai 1585 m. Lokinės palivarkas buvo Siesikų dvaro dalis. Ilgus šimtmečius jį valdė garsios didikų giminės – Daumantai, Radvilos, Grotusai, kol 1790 m. dvarą įsigijo Juozapas Končia. Končių giminė valdė Lokinę iki Antrojo pasaulinio
karo, palikdama ryškų pėdsaką Lietuvos istorijoje. Vienas žymiausių dvaro savininkų – Medardas Končia (1808–1899), aktyviai dalyvavęs 1831 m. sukilime ir už tai ištremtas į Archangelsko guberniją. Po tremties jis sugrįžo ir tapo Ukmergės bajorų maršalka, tačiau per 1863 m. sukilimą vėl buvo suimtas, o dvaras konfiskuotas ir išgrobstytas.
Lokinės kaimo pavadinimas mena laikus, kai čia klajojo lokiai, tačiau manoma, kad jis kilo iš lenkiško žodžio luk (lankas), kuris sutampa su Končių herbe vaizduojamu simboliu. Šiandien dvaro teritorijoje vis dar galima pamatyti istorijos liudininkus – Siesikų kapinėse stovi Končių giminės koplyčia, menanti XVIII–XIX a.