MyTravis

Žemėlapis / Lankytinos vietos / Dvarai

Šventupės dvaras

287

5 iš 5

(1 atsiliepimų)

Šventupės (Vidiškių) dvaras – istorinė dvarvietė Ukmergės rajone, apie 2,5 km nuo Vidiškių. Rašytiniuose šaltiniuose dvaras pirmą kartą minimas 1492 m., kai jį valdė bajorai Vidiškiai. XVII–XIX a. dvarą perėmė Dambrauskai, Koskos, o XIX a. pabaigoje – Mykolas Komaras.

Dvaras buvo svarbus regiono ūkio ir kultūros centras, o jo teritorijoje veikė palivarkai, buvo nutiestas Varšuvos-Peterburgo traktas. Po žemės reformos XX a. pradžioje dvaras išliko, tačiau po Antrojo pasaulinio karo čia buvo įkurta Žemaitkiemio MTS, ir dvarvietė pradėta vadinti Žemaitkiemiu.

Informacija

Dvarai

Kaip atvykti?

55.322373, 24.888957

Gauti nuorodas

Dalintis:

Šventupės (Vidiškių) dvaras – istorinė dvarvietė Ukmergės rajone, nutolusi apie 2,5 km į šiaurės rytus nuo Vidiškių kaimo. Šis dvaras turi ilgą ir turtingą istoriją, siekiančią XV a., kai pirmą kartą paminėtas rašytiniuose šaltiniuose. Vidiškių dvaras ir miestelis rašytiniuose šaltiniuose minimi jau 1492 m., kai jį valdė bajorai Vidiškiai. Manoma, kad iš pradžių dvaras buvo šalia miestelio, tačiau vėliau jo sodyba perkelta į šiaurę ir pervadinta Šventupės vardu. Tarybiniais metais ši vietovė dar buvo žinoma kaip Žemaitkiemis. Yra išlikęs 1596 m. dvaro inventorius, sudarytas po Stanislovo Stanislovavičiaus Vidiškio ir jo žmonos Hanos Neviedomskos mirties. XVII a. pabaigoje dvaras atiteko Dambrauskams (herbas Junoša), o XVIII a. viduryje – Ukmergės pilies teismo teisėjui Ignui-Tadui Dambrauskui, kuris 1761 m. jį pardavė Ukmergės stalininkui Janui Dambrauskui. 1794 m. sudarytas

detalus Šventupės dvaro valdų planas, kuriame pavaizduotas centrinis pastatas sutampa su išlikusių rūmų vieta. Dvaro teritorijoje buvo ne tik pagrindinis pastatas, bet ir Mūšios palivarkas, taip pat Blusiškių, Genetėnų, Kopūstėlių kaimai. XIX a. pradžioje dvarą valdė Ukmergės maršalas Anupras Koska su žmona Hortenzija. Jų valdymo laikotarpiu šalia dvaro buvo nutiestas svarbus Varšuvos-Peterburgo traktas. Vėliau, iki 1882 m., dvarą valdė kapitonienė Ida-Henrietė Grabovska, o vėliau – Mykolas Komaras, kurio tėvonija buvo Raguvėlės dvaras. XX a. pradžioje dvarui priklausė beveik 500 dešimtinių žemės. Po žemės reformos dvaras išliko iki 1940 m., kai jį valdė Mykolo Komaro sūnus Antanas. Paskutinė dvaro savininkė buvo Julija Komarienė. Po Antrojo pasaulinio karo čia buvo įkurta Žemaitkiemio mašinų traktorių stotis (MTS), o dvaro teritorija pradėta vadinti Žemaitkiemiu.

Radote klaidą? Praneškite