Kernavės medinė koplyčia – unikalus sakralinės architektūros pavyzdys Širvintų rajone, Kernavėje, Kernavės kultūrinio rezervato teritorijoje. Šis aštuonkampio plano pastatas buvo pastatytas 1820–1822 m. Jazdovskių iniciatyva Kernavėlės dvare, tačiau 1822 m. pervežtas prie Kernavės medinės bažnyčios, kur išliko iki šių dienų. Koplyčia išsiskiria liaudies architektūrai būdingu kompaktišku dizainu, lauko akmenų pamatais ir piramidiniu aštuonšlaičiu stogu.
Koplyčios istorija paženklinta daugybės išbandymų. XIX a. viduryje ji buvo apleista ir naudota kaip bažnytinių daiktų sandėlis, XX a. pradžioje beveik sunyko – neteko
stogo, grindų, langų. Tačiau 1937 m. koplyčią pavyko išsaugoti ir uždengti nauju stogu. Pokario metais statinys vėl nukentėjo, bet 1959 m. buvo suremontuotas. 1986 m. restauracijos metu koplyčioje rastas „gyvasis akmuo“, siejamas su senovės pagoniškomis apeigomis.
Šiuo metu koplyčioje veikia muziejus, kuriame eksponuojamos XVII–XIX a. liaudies dievdirbių ir profesionalių skulptorių kūriniai, atkeliavę iš įvairių Lietuvos bažnyčių ir koplyčių. Dėl savo architektūrinės, istorinės ir kultūrinės vertės Kernavės koplyčia yra ne tik religinis, bet ir turistinis objektas, kviečiantis pažinti Lietuvos sakralinio meno paveldą.