Bernotiškių koplyčia, dar vadinama Šalkavos koplyčia, – istorizmo stiliaus sakralinis pastatas Ukmergės rajone, Vidiškių seniūnijoje. Pastatyta XIX a. pabaigoje, ji priklausė Ukmergės Šv. Petro ir Povilo parapijai ir buvo gausiai lankoma vietos gyventojų. Tarpukariu sekmadieninėse pamaldose dalyvaudavo tikintieji iš aplinkinių kaimų, o 1942–1945 m. čia klebonavo monsinjoras Eduardas Simaška – laisvės kovų dalyvis ir partizanų rėmėjas.
Antrojo pasaulinio karo metais koplyčia tapo antisovietinio pasipriešinimo centru. Naktimis čia slėpdavosi partizanai, vyko išpažintys ir Komunijos priėmimai. Sovietmečiu greta esantis Šalkavos dvaras buvo visiškai sunaikintas, o koplyčia
ilgainiui apleista. 2012 m. ji pripažinta bešeimininkiu objektu ir perduota Ukmergės rajono savivaldybei, kuri 2015 m. svarstė ją parduoti aukcione.
Architektūriškai koplyčia išsiskiria raudonų plytų mūru, lotyniško kryžiaus planu, transeptu ir varpo bokšteliu. Viduje išlikusios keraminių plytelių grindys, didžiojo altoriaus fragmentai bei sienų nišos memorialinėms lentoms. Koplyčios teritoriją juosia apgriuvusi mūrinė tvora su nišomis ir dekoruotais stulpais.
Ši vieta ne tik saugo istorinę atmintį, bet ir įkvėpė menininkus – 2008 m. čia buvo nufilmuotas vaidybinis filmas „Geležėlė“, pelnęs pagrindinį prizą respublikiniame kino mėgėjų konkurse.