Raudondvaris – istorinė vietovė, esanti netoli Šeduvos miestelio, garsėjanti savo XIX a. pirmosios pusės neogotikinio stiliaus dvaro architektūra. Šis dvaras, dar žinomas kaip Šeduvos dvaras, iškilo nugriovus senesnius pastatus, kai naujasis savininkas – baronas Teodoras fon Ropas – įsigijo dvarą 1798 metais. Prieš tai Šeduvos dvaras priklausė Lietuvos didžiajam kunigaikščiui.
Baronas T. fon Ropas tapo prieštaringai vertinamu asmeniu dėl konflikto su Šeduvos gyventojais, kurie teisme apgynė savo teisę nemokėti lažo. Pralaimėjęs bylą, baronas nusprendė perkelti dvarą į kitą vietą, nutolusią apie 2 km nuo Šeduvos
miestelio, šalia Daugyvenės upės. Naujoji dvaro sodyba buvo pavadinta Raudondvariu. Šioje vietovėje dvaras išsiskyrė apgalvotu pastatų išdėstymu, pritaikytu prie aplinkinių kelių ir vandens telkinių, bei erdviu parku, kuris puošė teritoriją.
1854 m. dvarą perėmė baronas Otonas fon Ropas, kuris jame sukūrė kultūrinį ir ekonominį centrą. Iki 1859 m. čia veikė spirito varykla, vandens malūnas ir buvo įkurta XVIII a. dailininkų paveikslų galerija. Tačiau šiandien Raudondvario dvaro pastatai yra privatizuoti, o jų būklė itin prasta – rūmai nyksta, nors juose slypi didžiulė istorinė ir kultūrinė vertė.