Vilniaus Katedros varpinė, iškilusi 57 metrų aukštyje, yra neatsiejama Vilniaus senamiesčio panoramos dalis ir istorinis miesto simbolis. Dabartinę savo išvaizdą varpinė įgijo XIX a. pradžioje, tačiau jos istorija siekia daugiau nei 600 metų, kai ji tarnavo kaip gynybinis bokštas. Plečiantis miestui, bokštas tapo varpine ir svarbia Vilniaus arkikatedros bazilikos, Žemutinės bei Aukštutinės pilių komplekso dalimi.
Šiandien varpinė yra viena mėgstamiausių lankytojų vietų Vilniuje. Užkopę į viršų, galėsite apžvelgti kvapą gniaužiančią Vilniaus panoramą bei išvysti tris katedros stogą puošiančias skulptūras, įskaitant šventąjį Kazimierą. Viduje įrengta varpų
ekspozicija, leidžianti susipažinti su jų istorija, taip pat eksponuojamas senasis miesto laikrodis bei atkurtos istorinės varpinės ir katedros vaizdų rekonstrukcijos.
Varpinėje rengiamos ekskursijos, edukaciniai užsiėmimai ir pažintiniai susitikimai, todėl ji tampa ne tik vieta grožėtis panorama, bet ir gilintis į Vilniaus istoriją. XVII a. čia įrengtas laikrodis su dviem varpais: didysis skelbia valandas, o mažasis – ketvirčius.
Per ilgus metus varpinė išliko svarbiu miesto simboliu. Sovietmečiu, kai katedra neveikė kaip šventovė, varpinė buvo susijusi tik su laikrodžio funkcija. Nepaisant išbandymų, šiandien ji reprezentuoja Vilniaus kultūrinę ir istorinę dvasią.