Vilniaus senamiestyje stūksanti šv. Kazimiero bažnyčia yra ne tik seniausia barokinė bažnyčia mieste, bet ir viena išskirtiniausių Lietuvos sakralinių architektūros perlų. Pastatyta 1604 m. Jėzuitų ordino iniciatyva ir šv. Kazimiero giminaičio Zigmanto Vazos lėšomis, ji tapo pavyzdžiu kitoms to laikotarpio bažnyčioms. Bažnyčios statyba buvo įkvėpta Romos Švč. Jėzaus vardo bažnyčios projekto, ją projektavo italų architektas Džovanis Marija Bernardonis.
Šv. Kazimiero bažnyčia išsiskiria sudėtinga istorija. 1610 m. ji buvo apgadinta gaisro, o 1655 m. – smarkiai nukentėjo karo su Rusija metu. XVIII a. pabaigoje bažnyčia tapo parapine, o 1832 m. buvo uždaryta ir vėliau pertvarkyta į cerkvę. XIX
a. cerkvės rekonstrukcija visiškai pakeitė šventovės išvaizdą – buvo sumažinti bokštai, pašalintos barokinės detalės.
XX a. bažnyčia išgyveno dar kelias transformacijas: nuo liuteronų maldos namų iki Ateizmo muziejaus sovietmečiu. Galiausiai 1991 m. ji buvo grąžinta jėzuitams ir tapo svarbiu Vilniaus katalikų dvasiniu centru.
Ši barokinė bažnyčia stebina architektūriniu sudėtingumu. Ji yra lotyniško kryžiaus plano, dvibokštė, su kupolu ir šešiomis koplyčiomis. Viduje išliko dalis autentiškų altorių ir renesanso bei gotikos stiliaus elementų. Šiandien šv. Kazimiero bažnyčia yra ne tik sakralinis objektas, bet ir lankytina Vilniaus vieta, viliojanti tiek turistus, tiek meno gerbėjus.