Vilniaus Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia, plačiau žinoma kaip Pranciškonų bažnyčia, yra vienas seniausių miesto statinių, kurio istorija prasideda XIV amžiuje. Ji įsikūrusi Vilniaus senamiestyje ir priklauso pranciškonų vienuolynui. Šventoriuje stovi Suzinų koplyčia-mauzoliejus, papildanti šios vietos istorinę reikšmę.
Bažnyčia buvo pastatyta gotikiniu stiliumi, tačiau XVIII a. įgijo ir baroko architektūros bruožų. Deja, XIX a. pradžioje, Napoleono kariuomenės laikotarpiu, šventovė buvo smarkiai apgriauta ir paversta grūdų sandėliu. Vėliau ji atliko archyvo funkciją ir tik XX a. pradžioje sugrįžo į pranciškonų rankas.
Sovietmečiu bažnyčia
buvo paversta Lietuvos SSR Vidaus reikalų ministerijos archyvu. Atgavus nepriklausomybę, 1998 m. šventovė grąžinta tikintiesiems ir pradėta restauruoti. Šiuo metu bažnyčia išsiskiria ne tik savo architektūra, bet ir stebuklinga laikoma Švč. Mergelės Marijos (Baltosios Dievo Motinos) statula, kuri neseniai buvo atidengta lankytojams.
Bažnyčios istoriją papildė ir pastarųjų metų įvykiai: 2013 m. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas grąžino šalia esančius vienuolyno pastatus valstybei, o 2017 m. jie buvo perduoti pranciškonų konventualų ordinui. Nors šis sprendimas sulaukė diskusijų, šventovė ir toliau išlieka viena svarbiausių Vilniaus kultūros ir dvasinio paveldo vietų.