Didžioji Žemaičių siena – unikalus istorijos, kultūros ir tapatybės simbolis, kuriame įamžinta iškiliausia Žemaitijos praeitis. Sienos idėjos ir įgyvendinimo iniciatorius – architektas prof. Algirdas Žebrauskas, meninių plokščių autoriai – prof. Petras Gintalas ir prof. Romualdas Inčirauskas. Telšių mieste ji iškilmingai pristato svarbiausius Žemaitijos istorinius įvykius.
Pirmoji plokštė (2010 m.) žymi pirmąjį Žemaitijos paminėjimą 1219 m. istoriniuose šaltiniuose. Antroji – skirta Durbės mūšiui, svarbiausiai Žemaitijos karinei pergalei, nulėmusiai XIII–XIV a. Baltijos regiono istoriją. Trečioji plokštė įprasmina Žemaitijos kovą su vokiečių ordinais, trukusią beveik 200 metų.
Ketvirtoji plokštė „Konstanca“ primena
1414–1418 m. Konstancoje vykusį Visuotinį Bažnyčios susirinkimą, kur buvo perskaitytas „Žemaičių skundas“, inicijavęs diskusijas apie tautų ir žmonių teises. Penkta plokštė „Europos krikštas“ pabrėžia Žemaitijos, kaip paskutinės krikščionybės priėmusios Europos žemės, svarbą.
Šeštoji plokštė „Žemaitijos kunigaikštystė“ vaizduoja istorinį Žemaitijos žemėlapį, o septintoji – valdovų privilegijas Žemaitijai XV–XVII a. Naujausia plokštė – „Žemaitiški žodžiai“ (2022 m.), kurioje išgraviruoti unikalūs žemaitiški žodžiai, išreiškiantys kalbos grožį ir autentiškumą.
Tikimasi, kad siena bus užbaigta ir taps svarbiu istorijos pažinimo, pilietiškumo ugdymo bei Žemaitijos identiteto išsaugojimo akcentu.