Adamavo ąžuolas yra įspūdingas gamtos paminklas, turintis respublikinę reikšmę. Su savo 2,2 metro skersmeniu ir 26 metrų aukščiu, šis medis įspūdingai iškyla, suteikdamas mums galimybę susipažinti su gyvaja istorija, kurią jis atskleidžia per savo daugiau nei 600 metų gyvavimą. Tai medis, kuris savo šakomis, tarsi rankomis, siekia dangų ir išsiskleidžia į visas pasaulio kryptis, tarsi norėdamas apkabinti visą aplinką. Jis yra tylus istorijos stebėtojas, liudijęs senovės baltų ir kryžiuočių erų sandūrą, bei gamtos jėgų, kaip antai žaibo smūgių, išbandymus.
Šio ąžuolo pagrindas, paženklintas žaibo, slepia angą vedančią
į jo širdį – centrinę kiaurymę, suteikiančią medžiui dar didesnę mistišką aurą. Adamavo ąžuolas simbolizuoja stiprybę ir ilgaamžiškumą, būdamas gyvu liudijimu mūsų protėvių pagarbai gamtai ir jos elementams. Senovės baltai ąžuolą garbino kaip Perkūno, audros ir žaibo dievo, medį, šventė girias ir ypač ąžuolynus, kuriose medžiai buvo nepaliestas žmogaus rankos.
Adamavo ąžuolas ne tik išlieka stiprumo ir tvirtumo simboliu, bet ir tampa vieta, kurioje galima pamatyti, kaip gamta ir kultūra susipina į vieną. Jis primena mums apie buvusias kartas ir jų ryšį su gamta, apie šventąją vietą, kurioje laikas tarsi sustoja.