Baltosios Vokės dvaras, esantis Vilniaus rajone, yra turtingas istoriniu paveldu, pradedant nuo 1838 m., kai dvaras perėjo Lenskių šeimos valdymą. Įdomu, kad jau 1813 m. buvo pastatyta unikali aštuoniakampio plano koplyčia, kurios vieta buvo arti dabartinio dvaro rūmų. XIX amžiaus ketvirtajame ketvirtyje čia iškilo didingi dvaro rūmai, o tuo pačiu metu pradėtas formuoti ir dvaro parkas, atspindintis tuo metu populiarų geometrinį stilių.
XX amžiaus pradžioje, remiantis Hilarijaus ir Vladimiro Lenskių iniciatyva ir architekto Tadeušo Rostvorovskio projektu, buvo pastatyta išskirtinė mauzoliejinė bažnyčia, įtvirtinanti dvaro sodybos kultūrinę
ir dvasinę reikšmę. Šalia dvaro veikė ir Lenskių šeimai priklausęs vandens malūnas bei degtukų fabrikas, rodydamas dvaro ekonominį potencialą.
Nepaisant to, kad 1937 m. dvaras dėl finansinių sunkumų buvo parduotas Františekui Veisenhofui, dvaro sodybos pastatai išlaikė savo istorinį veidą. Po Antrojo pasaulinio karo čia įsikūrė tarybinis ūkis, o vėliau – Vilniaus agrozootechnikumas, kuris iki šiol veikia kaip Vilniaus technologijų, verslo ir žemės ūkio mokykla.
Šiuolaikinis Baltosios Vokės dvaras yra svarbus švietimo, kultūros ir istorijos paveldo objektas, atspindintis jo turtingą praeitį ir šiuolaikinę paskirtį.