1905 metais pagal švedų architekto Karlo Eduardo Strandmano projektą buvo pastatyta neogotikinė Švėkšnos bažnyčia, laikoma vienu pagrindinių miestelio architektūrinių paminklų. Bažnyčios statybą finansavo Švėkšnos ir Vilkėno grafai Pliateriai, o didelę dalį lėšų aukojo Švėkšnos ir aplinkinių parapijų gyventojai bei lietuvių emigrantai iš JAV. Bažnyčia turi tris išilginius navus, kuriuos kerta skersinė nava. Jos bokštai, siekiantys 65 metrų aukštį, dominuoja miestelio panoramoje.
Interjerą puošia 8 altoriai, o didysis altorius, kuris yra beveik 16 metrų aukščio, kartu su sakykla, buvo pagamintas Purgerio fabrike Austrijoje, Tirolio regione. Po Didžiuoju altoriumi įrengta kripta, kurioje ilsisi svarbūs miestelio asmenys.
Bažnyčios šventorių ir parką jungia unikalus apie 1885 metus pastatytas arkinis pėsčiųjų tiltas – viadukas. Tai vienas iš retų tokių statinių Lietuvoje, kurio konstrukcija ir architektūriniai sprendimai išsiskiria savo grožiu ir istorine verte.