Kauno gatvė Jonavoje – tai geriausiai išlikusi senosios miesto dalies gatvė, kurioje vis dar jaučiama istorinė prekybinė dvasia. Ši gatvė puikiai atspindi tarpukario žydų gyvenimo būdą, kai Jonava, garsėjusi kaip prekybinis miestelis, net buvo praminta „Lietuvos Jeruzale“. Carinės Rusijos laikotarpiu, žydų bendruomenė buvo verčiama kurtis miestelio centre, aplink turgaus aikštę ir pagrindines gatves, siekdama užtikrinti sėkmingą prekybą.
Kauno gatvės architektūroje dominuoja kompaktiški, vieno ar dviejų aukštų namai, kurių pirmuosiuose aukštuose įrengtos parduotuvės ar dirbtuvės, o viršuje – gyvenamosios patalpos. Žydų prekybininkai garsėjo savo kruopštumu ir profesionalumu, prekiavo įvairiomis prekėmis – nuo maisto produktų iki dviračių ar namų apyvokos daiktų.
Jonavoje taip pat suklestėjo medžio apdirbimas, siuvimas ir kalvystė, o žydų amatininkai užėmė lyderiaujančias pozicijas šiose srityse.
XIX a. pradėjus veikti pašto keliui, jungiančiam carinę sostinę su Vidurio Europa, Jonava tapo svarbiu prekybos centru, o žydų bendruomenė prisidėjo prie arklių transporto ir jo aptarnavimo paslaugų plėtros. Turtinga žydų kultūra ir ekonominė veikla, persipynusi su miesto istorija, iki šiol primena apie šią bendruomenę.
Pasivaikščiojus Kauno gatve, galima pajusti senosios Jonavos dvasią: girdėti turgaus šurmulį, prekybininkų šūksnius, o gal net išgirsti istorijos aidą. Puikiai šią atmosferą perteikia Grigorijaus Kanovičiaus romanas „Miestelio romansas“, kuriame autorius gyvai atskleidžia tarpukario žydų gyvenimą Jonavoje.