Valstybės saugomas geologinis paminklas, esantis Lietuvoje, kelia susidomėjimą tiek mokslininkų, tiek gamtos mylėtojų tarpe dėl savo unikalumo ir geologinės vertės. Tai yra Lietuvos rekordų knygoje įrašyta smegduobė, žinoma kaip šalies giliausias urvas. Šis stebuklingas gamtos objektas, kurio skersmuo yra apie 5 metrai, o gylis siekia 8 metrus, vėliau išsišakoja į dvi požemines sales – „Saulėtąją“ ir „Aenigma“. Smegduobės urvas, kurio ilgiausia išmatuota atkarpa iš viso yra 21 metras, tapo reikšmingu geologiniu tyrinėjimų objektu.
Smegduobės istorija siekia apie 1960 metus, kuomet čia atsivėrė šaltinis. Aplinkiniai gyventojai anksčiau būdavo girdėję požeminį dundesį, o žemės įgriūva deformavo šalia
esančią infrastruktūrą. Šaltinio vanduo pasižymi savo skaidrumu, sieros vandenilio kvapu ir yra labai šaltas – temperatūra išlieka nuolatine, 7-8 laipsnių, nepriklausomai nuo metų laiko. Vanduo teka itin gausiai, iš šaltinio į upę per sekundę išteka apie 10 litrų vandens. Žiemos metu ši vieta tampa priglaudžiu paukščiams, dėl pastovios vandens temperatūros, upė niekada neužšąla.
Žalsvasis šaltinis yra ne tik gamtos stebuklas, bet ir istorinė vieta, primenanti apie Pasvalio kurortinį praeities šlovės laikotarpį, kuomet miestas buvo žinomas dėl savo šaltinių ir sieros vonių. Toks paveldas atgaivina Pasvalio miesto istoriją, primena apie laikus, kai miestas garsėjo kaip sveikatingumo ir poilsio centras.