Aukštaitijos siaurasis geležinkelis, dar žinomas kaip siaurukas, yra išskirtinis Lietuvos istorinis paveldas, kuris gyvuoja nuo XIX a. pabaigos. Pradėtas tiesti 1891 m., jis buvo oficialiai atidarytas 1895 m. lapkričio 11 d., kai veikti pradėjo Švenčionėlių–Pastovų ruožas. 1898 m. siaurukas pasiekė Panevėžį, o 1899 m. pirmieji traukiniai pradėjo vežti krovinius ir keleivius. Tuo metu siaurojo geležinkelio tinklą sudarė 215 km ilgio trasa, 42 garvežiai, 70 keleivių ir 130 krovininių vagonų.
Tarpukariu siaurukas atliko svarbų vaidmenį Lietuvos ūkio plėtroje, gabendamas įvairius krovinius, kaip linai, bekonai, miltai, sviestas, taip pat užsienio
prekes. Plėtra apėmė naujus ruožus, pvz., Panevėžys–Joniškėlis ir Pasvalys–Biržai, o savivaldybės aktyviai prisidėjo prie tinklo kūrimo, finansavimo ir žemės darbų organizavimo.
Sovietmečiu siaurukas išgyveno intensyvų naudojimą, per parą pravažiuodavo iki 24 traukinių. Po Nepriklausomybės atkūrimo siaurojo geležinkelio funkcijos sumažėjo – 1999 m. nutrauktas krovinių vežimas. Tačiau nuo 2001 m. siaurukas veikia kaip istorinis-turistinis traukinys. Dabar 68,4 km ilgio trasa Panevėžys–Rubikiai kviečia keliauti pro Taruškas, Raguvėlę, Surdegį, Troškūnus, Anykščius ir Bičionis, siūlydama unikalią kelionę į praeitį.