Rūdninkų Švč. Trejybės bažnyčia yra istorinė ir kultūrinė reikšmė turinti medinė bažnyčia, pastatyta 1790 metais, įsikūrusi Rūdninkų girioje, dešiniajame Merkio krante. Rūdninkų giria ilgą laiką buvo karališkos medžioklės rezervatas, kur 1470 metais kunigaikštis Kazimieras įsakė pastatyti koplyčią aplinkinių kaimų parapijiečiams. Nors pirmoji koplyčia sudegė, vietos gyventojai nusprendė turėti savo bažnyčią. Pagal legendą, kunigaikštis buvo išgelbėtas nuo lokio, o šį įvykį simbolizuoja bažnyčios puošmena – „Lokio letena“, votas, padovanotas kunigaikščio sūnaus Žygimanto Senojo.
Bažnyčia
tapo svarbiu kultūriniu centru. XVI amžiuje bažnyčioje buvo pastatytas karstas su karalienės Barboros Radvilaitės palaikais, kai jos gedulingos eitynės vyko iš Krokuvos į Vilnių. XVII a. viduryje bažnyčia buvo sudeginta Rusijos kazokų, tačiau vėliau atkuriama. XIX a. viduryje į bažnyčią buvo pervežtas altorius iš uždarytos Trakų bernardinų bažnyčios. Šiuo metu bažnyčios interjeras išsiskiria XVII a. tapyba: „Marija su kūdikiu“ ir „Šventoji šeima“, taip pat XVIII a. paveikslu „Kristaus apraudojimas“. XIX a. altorius puošia medžio skulptūros, kurios suteikia bažnyčiai unikalumo.