Koplyčia-mauzoliejus, pastatyta XIX amžiaus pabaigoje Klaipėdoje, yra žymus architektūros paminklas, atspindintis neogotikos stilių. Šį unikalų statinį įgyvendino Klaipėdos masonų ložės „Merfis“ narys Bronackis, kaip atminimo ženklą jo mirusiai žmonai. Pasakojama, kad jos palaikai ilsėjosi pastato rūsyje, o viršutinėje dalyje buvo įrengta koplyčia pamaldoms, sukurta iš natūralių akmenų mūro su išskirtine raudonų plytų fasado detalizacija.
Per metus, po karo, šis istorinis objektas patyrė niokojimą: sunaikintas mauzoliejus, koplyčios interjeras sugriautas, o palaidojimo vieta liko be žymių.
2020
metais, vykdant kultūros paveldo atkūrimo ir apsaugos projektą, buvo atnaujinti koplyčios pamatai, fasadai, stogo konstrukcija su autentiška čerpių danga, taip pat atkurtos mūrinės ir medinės perdangos. Restauravimo metu įrengta akmenų nuogrinda aplink pastatą ir atstatytas upės apsauginis pylimas, taip pat praturtintas aplinkos peizažas europiniu ožekšniu.
Ši restauruota koplyčia-mauzoliejus Klaipėdoje dabar vėl gali būti vertinama kaip vienas svarbiausių regiono neogotikinės architektūros pavyzdžių, simbolizuojantis kultūros paveldo išsaugojimą ir įprasminantį istorinį atminimą.