Paulius Širvys (1920–1979) – garsus Lietuvos poetas, gimęs Padustėlio kaime Zarasų rajone, bet augęs Rokiškio rajone, Degučių kaime, kur jo šeima turėjo ūkį. Šiandien jo gimtinę žymi paminklinis akmuo, o Aleksandravėlės miestelyje, kur poetas pradėjo mokslus, stovi jam skirta skulptūra. Nors mokyklos, kuriai buvo suteiktas P. Širvio vardas, jau nebėra, aleksandravėliečiai išsaugojo jo atminimą.
1940 m. Širvys baigė Salų žemės ūkio mokyklą ir, po Antrojo pasaulinio karo, pradėjo dirbti Rokiškio rajono komjaunimo komitete. Jo žurnalistinė karjera prasidėjo „Tarybinio Rokiškio“ laikraštyje, kur buvo publikuoti pirmieji eilėraščiai, įkvėpti
sudėtingų karo ir pokario patirčių. Nuo 1950 m. jis vadovavo Pandėlio rajono laikraščiui „Spalio pergalė“. Tuo metu Širvys kūrė ne tik straipsnius ir apybraižas, bet ir poeziją, kurioje atsispindėjo vidiniai išgyvenimai, laiko negandos ir žmogaus dvasinė stiprybė.
Širvio poezija yra žinoma dėl emocingos, gyvos kalbos ir gilaus ryšio su Lietuvos kraštovaizdžiu bei žmonėmis. Jo kūryba ir asmeninis gyvenimas simbolizuoja ne tik kūrybinę aistrą, bet ir sudėtingą tautos istoriją. Poetas išlieka svarbia Lietuvos literatūros dalimi, o jo gyvenimo pėdsakai Rokiškio rajone yra svarbi lankytina vieta poezijos mėgėjams ir šalies istorijos tyrinėtojams.