Pumpėnų istorija glaudžiai susijusi su karmelitų vienuolyno ir bažnyčios atsiradimu XVII amžiuje. Dvarininkai Jurgis ir Povilas Zavadskiai buvo tie, kurie pradžioje miestelyje įkurdino karmelitų bendruomenę ir jiems pastatė maldos namus. Laikui bėgant, po dviejų gaisrų, kurie 1770 ir 1797 metais sunaikino vienuolyną, buvo nuspręsta statyti mūrinę bažnyčią. Pirmiausiai buvo pastatytas laikinas molio ir šiaudų statinys, kol 1818 metais buvo baigta dabartinė bažnyčia, kurios statybose dalyvavo vietos karmelitai.
Pumpėnų bažnyčia – tai vėlyvojo baroko stiliaus architektūros pavyzdys su klasicizmo elementais. Bebokštė,
stačiakampio plano, halinės struktūros šventovė išsiskiria trijų navų interjeru ir skliautuotomis erdvėmis. Ypatingą dėmesį patraukia į šventoriaus tvorą įkomponuota varpinė, pastatyta iš akmenų mūro. 1898 metais bažnyčia buvo papildyta 20 registrų vargonais, suteikiant dar didesnį sakralumą religiniams atliekamiems ritualams.
Pumpėnų bažnyčios istorija yra liudijimas apie bendruomenės ištvermę ir ryžtą išlaikyti savo religinę vietą, nepaisant istorinių išbandymų. Tai taip pat parodo, kaip vietos architektūra ir kultūra evoliucionavo per amžius, atspindėdama visuomenės vertybes ir estetinius pokyčius.