Moškėnų piliakalnis, dar žinomas kaip Laukupėnų piliakalnis, – įspūdinga vietovė, esanti Laukupės kairiajame krante. Jo istorija siekia I tūkst. pr. Kr. pabaigą – I tūkst. Šis piliakalnis, išsiskiriantis 20–30 m aukščio šlaitais ir beveik keturkampės formos aikštele, buvo gynybinė struktūra, apjuosta pylimais ir grioviais. Archeologiniai tyrimai atskleidė iki 1 m storio kultūrinį sluoksnį, kuriame rasta daugiau nei 470 radinių, įskaitant akmeninius, geležinius ir žalvarinius dirbinius, molines liejimo formas, verpstukus bei gyvulių kaulus.
1909–1911 m. L. Kšivickis ištyrė didesnę piliakalnio aikštelės dalį. Tyrimai parodė, kad jo struktūra buvo rekonstruota kelis kartus: pirminė ovali aikštelė buvo išplėsta, pylimai ir akmenų grindiniai atstatyti, o kultūrinis sluoksnis atspindi ilgą
ir sudėtingą vietovės istoriją. Piliakalnio papėdėje aptikta IV–XIII a. gyvenvietė, kurioje rasta brūkšniuotos ir grublėtos keramikos, gyvulių kaulų bei kitų radinių.
Ši vieta ne tik istorinė, bet ir kultūrinė – anksčiau čia vykdavo Sekminių šventės, kurios buvo svarbi tradicija vietos bendruomenei. Moškėnų kalnas buvo susijęs su jaunimo branda: Sekminių metu mergaitės buvo tarsi „įrašomos“ į suaugusiųjų ratą. Šventės pritraukdavo daugybę žmonių, o šiandien piliakalnis yra puikiai pritaikytas lankymui: įrengti mediniai laiptai, turėklai ir automobilių stovėjimo aikštelė.
Moškėnų piliakalnis – tai ne tik Lietuvos istorijos dalis, bet ir turistų traukos centras, suteikiantis galimybę pažinti krašto praeitį, pasigrožėti gamta ir pasinerti į senovės tradicijas.