Panemunio gynybiniai įtvirtinimai – reikšmingas Lietuvos istorijos objektas, datuojamas XVI–XVII a. Ši vieta, įsikūrusi 11 m aukštyje virš upės, buvo strategiškai svarbi Panemunio valsčiaus dalis. 1625 m. švedų antpuolių metu įtvirtinimai atliko svarbų vaidmenį kovose, tačiau Panemunis tuo metu buvo sunaikintas gaisro. Nepaisant to, įtvirtinimai buvo atstatyti ir vėl naudoti, kaip liudija Augustijonų kronikos, kuriose minima apie 80 raitelių ir papildomą būrį gynėjų, dislokuotų Pilkalnyje.
Šiandien Panemunio įtvirtinimų vietovė išlaikė keturkampės aikštelės pėdsakus, apsuptus pylimu ir giliu grioviu. Gynybinė struktūra primena redutą, kuris galėjo būti pastatytas ant senesnio piliakalnio. Pylimas, grioviai ir griuvėsiai
byloja apie šios vietos svarbą įvairiais istoriniais laikotarpiais. Trijų sienų griuvėsiai įkirsti į šiaurinį šlaitą, o aikštelės dydis, nors ir netaisyklingas, leidžia suprasti jos strateginę reikšmę.
Panemunio gynybiniai įtvirtinimai, dar vadinami piliakalniu, yra ne tik istorinės kovos su švedais simbolis, bet ir vieta, kuri traukia istorijos entuziastus bei archeologus. Tikėtina, kad šalia buvęs dvaras buvo apsaugotas šio įtvirtinimo, kuris galėjo būti perstatytas senovinio piliakalnio pagrindu. Tolimesni archeologiniai tyrimai gali atskleisti dar daugiau detalių apie šią vietovę. Šiandien Panemunis – tai svarbus Lietuvos paveldas, kviečiantis lankytojus susipažinti su krašto istorija ir paslaptinga praeitimi.