72
0
0
XV amžiaus pabaigoje, Pasvalyje gyvenančių žmonių skundai dėl reto ir tolimo kelio į bažnyčią pasiekė Vilniaus vyskupą, dėl ko jie neteko daugybės malonių. Tai paskatino 1497 m. gruodžio 6 d. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro išduotą privilegiją, kurioje leidžiama Pasvalyje, prie Lėvens ir Svalios upių santakos, statyti bažnyčią. Šis įvykis tapo miesto istorijos pradžios ženklas. Dabar ten stovinti šventovė yra trečioji iš eilės, pastatyta 1787 m., o 1887 m. jai pridėjus du bokštus ir šonines navas, bažnyčia įgijo dabartinį vaizdą. 1851 m. Žemaičių vyskupas Motiejus Valančius konsekravo bažnyčią, kuri išsiskiria baroko ir istorizmo architektūros bruožais. Bažnyčios šventoriaus vartų prieigose lankytojus sutinka septynios angelų skulptūros, atspindinčios Viltį, Gyvybę, Žvejus, Liūdesį, Nuolankumą, Kiekvienam skirtą prasmę ir Kalbą.
Religinis paveldas
Pasvalys
Šioje svetainėje naudojami analitiniai slapukai. Daugiau informacijos apie naudojamus slapukus rasite.Privatumo politikos puslapyje.