Šilalės kūlis – įspūdingas gamtos paminklas, penktas pagal dydį riedulys Lietuvoje, garsėjantis išskirtinėmis „rapakivi“ granito savybėmis. Šis gigantas yra 7,48 m ilgio, 5,48 m pločio, 3,66 m aukščio, o jo apimtis siekia 18,33 m. Kūlio paviršius nelygus ir grubus, sudarytas iš unikalių suapvalintų kristalų, kurie atsiranda dėl laiko ir aplinkos sąlygų poveikio. Tai „rapakivi“ granitas – ypatingos struktūros, atpažįstamos dėl raudono ortoklazo, supančio smulkesnius baltus plagioklazo kristalus.
Netoli Šilalės kūlio randami ir kiti istorinę praeitį menantys akmenys: dubenėtasis akmuo ir aukuro akmuo. Pastarasis yra archeologinis paminklas, esantis salelėje, kur buvo atliekamos pagoniškos apeigos. Archeologai,
1959 m. tyrinėję šią vietą, nustatė, kad įspūdingas akmuo su dubeniu, primenantis girnų formą, tikriausiai naudotas religiniams ritualams. Teritorijoje buvo atrastas senovinis židinys – duobė su akmenų vainiku, kuriame aptikti pelenai, sakai ir gintaras rodo, kad ugnis būdavo kūrenama nuolat.
Vietos legenda sako, kad po šiuo masyviu kūliu snaudžia vėjo sūnus. Manoma, jog apie XVI–XVII a. čia veikė pagoniška šventykla su akmeniniu aukuru. Iki pat XVIII–XIX a. ši šventvietė buvo pasiekiama iš vakarų pusės per akmeninį taką – kūlgrindą. Šiandien Šilalės kūlis, dubenėtasis ir aukuro akmenys traukia lankytojus kaip gamtos ir archeologijos paminklai, menantys senovės tradicijas ir pagonišką tikėjimą.