Barstyčių, arba Puokės, akmuo yra didžiausias Lietuvoje aptinkamas riedulys, kurio dydis yra tikrai įspūdingas: 13,4 m ilgio, 3,6 m aukščio ir 7,5 m pločio, o svoris – apie 680 tonų. Šis riedulys atrastas 1957 m. melioracijos darbų metu, kai vietiniai pastebėjo akmens viršūnę, iškilusią virš žemės. Tuo metu melioratoriai nusprendė atidengti akmenį iki pamatų, suteikdami galimybę jį pamatyti visame didingume. Nuo 1968 m. Barstyčių akmuo pripažintas geologiniu paminklu, o vėliau įrašytas į Lietuvos rekordų knygą bei įtrauktas į svarbiausių Lietuvos geotopų sąrašą.
Akmuo glaudžiai siejamas su senosiomis Lietuvos legendomis. Pasakojama, kad šioje vietovėje kadaise stovėjo pagonių
šventovė, kurią dievas Perkūnas užvertė žemėmis už nepaklusnios vaidilutės nusižengimus. Taip šventovės vietoje liko tik didysis riedulys, kurį šiandien turistai gali apžiūrėti kaip išskirtinį gamtos paminklą. Kita legenda pasakoja apie krašto užpuolimą – slibinų vedamos žuvėdų laivų atvykimą, liepsnų ir audrų niokojamą žemę bei Perkūno siunčiamą kerštą. Būtent tada susiformavo Barstyčių akmuo, kurio viršūnėje kartais, anot legendų, sėdėdavo raguotas žmogus, liūdnai skambindamas varpais.
Šiandien Barstyčių akmuo yra vienas iš turistų traukos centrų, reprezentuojantis ne tik Lietuvos gamtos stebuklus, bet ir vietos mitologijos bei istorijos palikimą.