Dotnuva, užfiksuota rašytiniuose šaltiniuose jau 1372 m., yra svarbi istorinė vieta Lietuvoje. Nuo XVI a., kai čia įsikūrė dvaras, iki XX a., kai dvaras tapo žemės ūkio švietimo lopšiu, Dotnuva buvo ir išliko kultūros ir mokslo centras. 1867 m. dvaras perėjo grafui Šuvalovui, o XIX a. viduryje čia įkurtas geometrinio plano parkas, kuris išaugo iki vieno turtingiausių dendrologinių parkų Lietuvoje.
1919 m. dvaro rūmuose įsteigta Žemės ūkio ir miškų mokykla, kuri 1924 m. tapo žemės ūkio akademija. Akademija vėliau, 1947 m., buvo perkelta į Kauną, tačiau Dotnuva išliko žemės ūkio švietimo simboliu, o pati dvarvietė tapo žinoma kaip Akademija.
Vienas
iš ryškiausių šios vietos simbolių – paminklas, skirtas 1923 m. Dotnuvos žemės ūkio technikumo moksleivių ir mokytojų žygiui vaduoti Klaipėdą. Ši istorija yra simboliškai įamžinta 5 tonų sveriančiame akmens paminkle, kurį vietos šauliai per tris dienas specialiais bėgiais atgabeno iš upelio vagos. Paminklo priekinėje pusėje iškaltas šaulių skydas ir užrašas apie Klaipėdą, simbolizuojantis nacionalinį atgimimą ir kovą už Nepriklausomybę.
Šiandien Dotnuvos dvaro parkas ir paminklas yra ne tik istoriniai objektai, bet ir gyvos vietos bendruomenės veiklos centras, kuris kasmet susirenka minėti Valstybės dienų ir kitų svarbių švenčių.