Alkos kalnas, esantis apie 300 metrų į šiaurę nuo Luobos upės, yra įdomi ir istorinė vieta, kurios apylinkės vilioja turistus savo gamtos grožiu ir praeities paslaptimis. Šis ovalo formos kalnas, užimantis 3 ha plotą, yra aukščiausia pakiluma šioje srityje, pasižyminti lėkštais šlaitais. 1568 metais ant Alkos kalno buvo pastatyta koplyčia, tačiau ji sudegė 1964 metais. Kalno viršuje taip pat galima rasti senovines kapines, liudijančias apie šios vietos reikšmę vietos bendruomenei.
Pasakojama, kad lietuvių žynys Alksnys nurodė supilti šį kalną, kur nuo seno buvo vykdomos aukos, atspindinčios pagoniškas tradicijas. Šalia Alkos kalno buvo ir legendinis
Bareikių miestas, kuris dabar, pasak istorijų, buvo nubaustas ir paskandintas. Dėl to šiuo metu čia galima rasti tik kapines ir du kryžius, simbolizuojančius praeities įvykius.
Vietiniai gyventojai teigia, kad kalne yra dingusi bažnyčia, sunaikinta švedų invazijos metu. Pasak legendos, šios bažnyčios varpai vis dar skamba Šv. Petro dieną, kai kunigas pakelia ostiją. Ši vieta ne tik žavi savo istorija, bet ir traukia turistus, ieškančius unikalių patirčių ir paslapčių. Alkos kalnas, dar vadinamas Aukos kalnu, yra saugomas valstybės ir yra svarbi kultūrinio turizmo dalis, kviečianti visus aplankyti ir pažinti šią nuostabią istoriją.