Jedžiotų senovės gyvenvietė, esanti Skuodo rajone, Aleksandrijos seniūnijoje, yra istorinė vietovė, kuri patraukia keliautojų, domisičių kultūros paveldu ir archeologija, dėmesį. Šis valstybės saugomas kultūros paminklas (unikalus kodas 3951) išsidėstęs 3,74 ha ploto teritorijoje, šalia Klauseikių gyvenvietės, netoli Skuodo ir Mažeikių kelių sankryžos.
Jedžiotų archeologinę vertę pirmąkart pastebėjo ūkininkas Ernestas Karolis, kuris 1932 m. savo žemėse atrado senovės įrankius ir artefaktus. Tarp radinių buvo žalvarinės sagtys, akmens kirviai ir net kalavijo makštų puošmenos, kurios liudija, kad šioje vietoje gyventa dar akmens amžiuje. Jo brolis, tyrinėtojas M. Karolis, archeologinius radinius dokumentavo ir apie juos pranešė
Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Archeologijos komisijai. Dėl jo iniciatyvos Jedžiotų gyvenvietė tapo oficialiu valstybės saugomu kultūros paveldo objektu.
Per laiką Jedžiotų teritorija buvo nuodugniai ištirta: 1982 m. tyrimus čia vykdė Bronius Dakanis, 1996 m. – Gintautas Zabiela, o 2004 m. – Linas Tamulynas. Aptiktas kultūrinis sluoksnis, metalo bei molio radiniai, leidžia dar giliau pažinti šios gyvenvietės istoriją. Prieš tiesiant naftotiekį Būtingė–Mažeikiai, buvo rasti dar nežinomi archeologijos objektai, patvirtinantys šios vietovės istorinę reikšmę.
Kelionė į Jedžiotus – tai galimybė pamatyti vieną vertingiausių archeologinių vietovių Lietuvoje ir iš arčiau pažinti šalies kultūros paveldą.