Raganos kalnas – viena įdomiausių ir mistiškiausių lankytinų vietų Žemaitijoje, saugoma kaip kultūros vertybė (unikalus kodas 3954). Šis 8–10 m aukščio pusrutulio formos kalnas iškyla tarp dirbamų laukų ir pievų netoli Barstyčių miesto kapinių. Apaugęs aukštomis eglėmis ir pušimis, kalnas primena legendinę „juodo lokio nugarą“ ir puikiai dera prie krašto kultūros bei gamtos paveldo.
Šis kalnas garsėja vietos žmonių pasakojamomis legendomis: kartą, užklupus nakčiai, žemaičių kunigaikštis liko čia nakvoti ir sapnuose išvydo raganą, kuri įspėjo apie grėsmę jo piliai. Dėl to, siekiant pagerbti gerąją raganą, kalnui buvo suteiktas jos vardas. Kita legenda pasakoja, kad šis kalnas buvo raganų susibūrimo
vieta, kur jos naktimis šokdavo ir linksminosi iki gaidžiams pragystant. Dar vienas pasakojimas teigia, kad ant šio kalno net buvo sudeginta ragana, todėl jis taip ir pavadintas.
Šalia esančiame kalno papėdės durpyne, pasak vietinių, raganos mėgdavo maudytis, o vėliau lipdavo į viršūnę linksmintis. Net ir šiais laikais vietos žmonės Raganos kalną laiko ypatinga vieta, kurioje kasmet vyksta tradicinis Joninių laužų deginimas. Pasakojama, kad seniau pro kalną praeiti naktį daugelis bijodavo dėl mįslingų nutikimų ir ant kalno augusio balto-žalio alksnio, kuris, pasak legendų, saugojo raganų dvasią. Šis kalnas – ideali vieta tiems, kurie ieško magiškų nuotykių ir istorinės Žemaitijos kultūros patirties.