Šalia garsiojo Šarkės dvaro Užluobės kaime, Luobos upės pakrantėje, iškilusi šventa vieta – Užluobės Lurdas. Šio unikalaus objekto atsiradimas siejamas su ūkininku Juozu Žadausku, kurio žemės ribojosi su Luobos upe. Netekęs brangių arklių, jis meldėsi ir pažadėjo statyti Lurdą, jei tik arkliai sugrįžtų. Vieną naktį Juozui sapne pasirodė angelas, liepęs ieškoti arklių Latvijoje ir statyti Lurdą ant Luobos skardžio. Kitą versiją pasakojo dukra Ona: Dievo motina pranešė sapne, kad arklių vieta – Latvijoje, o kaip padėką, Juozas turėjo statyti šventovę.
1936–1938 m. prie upės pastatytas nedidelis Lurdas su Švč. Mergelės Marijos skulptūra tapo dvasine traukos vieta. Tvirtai įtvirtinta ant skardžio, šventovė buvo apsodinta liepomis, aptverta ir tapo svarbia
maldos vieta vietos bendruomenei. Prieš Antrąjį pasaulinį karą buvo šventintas šulinys su vandeniu iš Prancūzijos Lurdo, o šalia planuota statyti koplyčią su laiptais, jungiančiais ją su Lurdu. Nors statybų nebaigė, vieta liko gyva maldų vieta. Po Žadausko šeimos tremties 1948 m., kur žuvo Juozas su šeima, Lurdas išsaugojo šventumo aurą, išlikdamas nepaliestas karo ir sovietmečio.
Ši vieta primena praeities įvykius ir iš tremties negrįžusius statytojus. Gegužės mėnesį prie Lurdo meldžiamasi, o paskutinį gegužės sekmadienį vyksta Šv. Mišios, gausiai lankomos Skuodo ir Truikinų parapijos tikinčiųjų. Šventovė Užluobėje – vertinga vieta Lietuvos religinių paminklų žemėlapyje, sauganti istoriją, vietos bendruomenės tradicijas ir dvasinę ramybę.