378
0
0
1947 m. spalio 20 d. Petras Vilkelis-Barzdukas tapo Šarūno rinktinės DLK Vytenio grupės 1-ojo būrio vadu. Po Jurgio Ptakausko-Liepos mirties tų pačių metų gruodžio 14 d. jis buvo paskirtas visos grupės, vėliau tapusios tėvūnija, vadu. 1948 m. rugpjūčio 15 d. jam suteiktas jaunesniojo puskarininkio laipsnis.
1949 m. kovo 9 d. Smališkės kaime, išduotas suimto partizano Uolos, P. Vilkelis-Barzdukas žuvo Leono ir Onos Paliučių namuose. Kartu žuvo ir jo bendražygiai: P. Žakevičius-Tautmylis, B. Sadauskas-Galiūnas, J. Jančė-Džiaugsmelis. Tą pačią dieną netoliese žuvo J. Barkauskas-Vėjūnas ir B. Sotnikas-Milžinas. Jų kovai įamžinti sukurta daina „Ko nuliūdai, brangi Dzūkija“.
1947 m. P. Vilkelio motina ir vaikai buvo ištremti į Sibirą, o kiti šeimos nariai – 1953 m.
Istorinis paveldas
Šioje svetainėje naudojami analitiniai slapukai. Daugiau informacijos apie naudojamus slapukus rasite.Privatumo politikos puslapyje.