Liudvikas Lazaris Zamenhofas (1859–1917) yra žymus esperanto kalbos kūrėjas, kuris nuo 1885 metų gyveno Veisiejuose, Lietuvoje. Gimęs Balstogėje žydų (litvakų) šeimoje, jis stropiai mokėsi kalbų ir gimnazijoje išmoko net 12 užsienio kalbų. Savo mokyklos metais jis sukūrė pirmąjį tarptautinės kalbos projektą. Tačiau, jo tėvas, nesupratęs sūnaus ambicijų, sudegino rankraštį ir paskatino jį studijuoti mediciną.
Po studijų Maskvoje ir Varšuvoje, Zamenhofas atvyko į Veisieji pas savo sesers vyrą, kur dirbo gydytoju. Šiame mieste jis atkūrė esperanto kalbos rankraštį, todėl Veisieji tapo esperanto kalbos gimtine. Liudvikas gyveno nuomojamame namelyje ant Ančios ežero kranto, tačiau namelis neišliko, kadangi 1924 metais Veisiejus nuniokojo didelis gaisras, sunaikinęs 70 pastatų, tarp jų ir
vaistinę, paštą, bei medinę sinagogą.
Po atgimimo 1989 metais, Veisieji pagerbė Zamenhofą, pavadindami Kranto gatvelę jo vardu. Miesto taryba pažymėjo namo, kuriame jis gyveno, vietą dviem atminimo akmenimis, kuriuose lietuvių ir esperanto kalbomis užfiksuota, kad „šioje vietoje buvo namas, kuriame 1886–1887 metais gyveno ir dirbo esperanto kalbos kūrėjas Liudvikas Zamenhofas“. Nors informacija ne visada buvo tiksliai pateikta, šis įrašas įtvirtina Zamenhofo palikimą Veisiejuose.
Lietuvos esperantininkai, kaip Adomas Jakštas, prisidėjo prie Zamenhofo istorijos populiarinimo. Jie tyrinėjo jo buvimo laikotarpius Veisiejuose ir sudarė pirmąsias biografijas. Zamenhofo gyvenimas ir darbas Veisiejuose išlieka svarbiu kultūriniu paveldu, skatinančiu turistus domėtis esperanto kalba ir jos kūrėju.