1945 metų kovo mėnesį Karininko Juozapavičiaus grupės partizanai surengė drąsų pasalą. Naktį, 3 valandą, tarp Stračiūnų ir Barzdžiūnų kaimų, šie kovotojai apšaudė septyniais vežimais vykstančius NKVD kareivius. Šiame mūšyje dalyvavo grupės vado pavaduotojas Sakalas – Vincas Baltulionis, Naikintuvas – Jurgis Barbatavičius, Tarzanas – Bronius Zakarevičius, Vorošilovas – Antanas Kleponis, Savukas – Alfonsas Sukarevičius, Giržonas – Antanas Tamulionis, Merkys – Balys Barinas, Beržinis – Bronius Tamkevičius ir Juodvarnis – Liudas Kibildis. Kautynės truko apie valandą, ir jose žuvo penki NKVD kareiviai.
1945 metų balandžio 9 dieną Karininko Juozapavičiaus būrio partizanai stovyklojo Varašiškės miške. Tuo metu Vainiūnų kaime 97-ojo pasienio dalinio kareiviai rado slėptuvę, kurioje buvo pasislėpęs Antanas Čmoka,
gimęs 1924 metais. Suimtas partizanas atskleidė, kad Juozapavičiaus partizanai slapstosi Sarkajiedų miške, ir nuvedė kariuomenę ten. Tarp partizanų ir kareivių prasidėjo susišaudymas, o prie žuvusio partizano buvo rastas priesaikos tekstas su 72 parašais.
Suimtas partizanas pasakojo, kad per Panaros mūšį partizanai prie Vilkiautinio kapinių nukovė penkis raudonarmiečius. Taip pat jis atskleidė, kad Juozapavičiaus būrio štabe dirbo dvi moterys, slaugytojos Ona Erkelevičiūtė ir Anelė Bražinskaitė, kurios padėjo sužeistiesiems. Jis nupasakojo bunkerių vietas Ručėjos miške, kur buvo paslėpti ginklai ir apranga. Bunkeriai, iškasti 20 metrų atstumu vienas nuo kito, buvo įsikūrę šalia ežero ir juos juosė takelis. Štabo bunkeris, kuriame buvo slaugomi sužeisti partizanai, buvo už 2 km nuo Kibyšių, Varašiškės miške.