Vienas garsiausių XX amžiaus lietuvių išeivijos poetų, literatūros kritikas ir vertėjas Alfonsas Nyka-Niliūnas, kuris 1997 m. tapo Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatu bei Vytauto Didžiojo universiteto garbės daktaru, gimė 1919 m. Nemeikščiuose (Utenos raj.). Poetas 1938 m. baigė Utenos gimnaziją, vėliau Kaune studijavo romanistiką ir filosofiją Vytauto Didžiojo universitete. Mokslus tęsė Vilniaus universitete, kurį baigė 1942 m., ten susipažino su Broniumi Krivicku ir Vytautu Mačerniu. 1944 m. poetas emigravo į Vokietiją, o 1949 m. persikėlė
į JAV, kur dirbo Kongreso bibliotekoje Vašingtone ir redagavo įvairius leidinius. Jis taip pat prisidėjo prie antologijos „Žemė“ (1951) ir buvo žurnalų „Literatūros lankai“, „Aidai“ bei „Metmenys“ redakcijų narys. Poeto gyvenimo kelias baigėsi 2015 m. Baltimorėje (JAV), o jo palaikai grįžo į gimtąją žemę – jis palaidotas senosiose Utenos kapinėse. Vienas iš poeto kūrybos simbolių yra eilutės iš eilėraščio „Išeiti ir tik numirti čia sugrįžt“: „Palikit prie upės, šniokščiančios krauju, tuos namelius / ir tik numirt į juos pareit“.